- parankė
- 2 ×parañkė sf. (2) žr. 2 paranka.
◊ ant parañkės (ant parañkių) išim̃ti Rs davus užstatą, garantiją, laikinai, iki teismo, išleisti kaltinamąjį į laisvę: Buvo pasodinę į kalėjimą, ale an parañkės ìšėmė Jrb. Ìšėmėm jį ant parañkių iš kalėjimo Mrp.
Dictionary of the Lithuanian Language.